Naktis, tyla, siela įsiklauso, gyvenu dėl tavęs,
Mano širdis tik tau priklauso...
Kasdien matyt tave, to užtektų man,
Dėl tavęs iškeisčiau rojų ir keliaučiau pragaran...



Pridėti antraštę



Kažkur toli liko mūsų svajonės...Ar jos grįš? Grįš,grįš tada kai jau būsime jas pamiršę,kaip bus jau įvykę daugybė įvykių,dėl kurių mes tas svajones pamiršome ir išsižadėjome...Tada jos pradės pildytis...Ar to jau mums reiks,turėsim vėl nuspręsti patys....

Laimės paslaptis paprasta: suvok, ką iš tiesų norėtum daryti, ir visomis jėgomis siek tikslo. Tada tavo gyvenime atsiras gerovė, o visi troškimai ims pildytis lengvai ir greitai.

Laimė yra ne turėti tai, ko nori, bet norėti to, ką turi.

ji: ar aš daili?
jis: ne.
ji: ar tu norėtum būt su manim visa gyvenimą?
jis: ne.
ji: ar tu verktum jei aš išeičiau?
jis: ne!

Ji išgirdo pakankamai. Nusisuko ir nuėjo. Jos veidu riedėjo ašaros. Vaikinas griebė ja už rankos…

jis: tu neesi daili, tu-dieviška. Aš nenoriu buti su tavim visa gyvenimą, aš noriu su tavim būt amžinai. Ir aš neverkčiau jei tu išeitum… aš mirčiau…

Mylėti ar kentėti?

- Ką pasirinkti, jei tai tas pats?

Džiaugtis ar liūdėti?

- Juk po didelio džiaugsmo vis tiek ateina liūdnų akimirkų..

Branginti ar nevertinti?

- Juk vis tiek tai ką labiausiai brangini tavęs nevertina..

Pasikliauti ar išduoti?

- Juk tas kuo pasikliauji būtinai tave išduos..

Užjausti ar įžeisti?

- Tą kurį užjauti,- kada nors tave įžeis..

Padėti ar kliūdyti?

- Tas kam labiausiai stengiesi padėti, tau sukliudys..

KIEK daug klausimų į kuriuos nežinome atsakymų.. kaip elgtis kai šidis tyli ir jų nepasako..

Žengiu lengvu žingsniu ir galvoju,ar tik šį kart nepadariau klaidų,ar nepalikau mylimų žmonių,ar einu teisingu keliu....Sustojau,jaučiu rieda lengva ašara,kodėl ji rieda??
Dabar žinau kodėl,tai praeitis mane seka,kažko iki galo nepadariau,kažką joje pamiršau...bet ką?ką? gal svajones,gal pažadus,gal lengvabūdiškas viltis,gal be galo slaptas mintis...o gal žmones?

Taip daug jų ten palikau....Bet daugelis jų buvo to verti....